Veikliosios medžiagos
Generinių vaistų sudėtyje yra tik pripažintos veikliosios medžiagos, kurių efektyvumas ir saugumas yra patvirtintas terapinėje praktikoje.
Jokių netikėtų ar pašalinių poveikių
Paprastai generiniai vaistai rinką pasiekia keleriais metais vėliau po originalių vaistų. Šiuo metu generinius vaistus jau išrašo gydytojai. Generinių vaistų poveikis ar šalutiniai poveikiai kruopščiai fiksuojami ir kaupiame išplėstinėse duomenų bazėse. Generinių vaistų gamintojai naudojasi šiomis žiniomis. Tai dar viena priežastis, dėl kurios generiniai vaistai yra vieni iš pačių saugiausių. Natūralu, kad medicininių tyrimų patirtis jau yra nuėjusi ilgą kelią. Tačiau tai, kad kai kurios veikliosios medžiagos yra žinomos nedaug pasako apie jų efektyvumą. Generinės vaistų alternatyvos gali būti svarstomos tik vaistų, kurių gydomoji nauda yra akivaizdžiai įrodyta, kontekste. Jokiais atvejais generinių vaistų negalima laikyti pasenusiais vaistais, kadangi jie atitinka faktinį medicininio gydymo plėtros lygį.
Pavadinimas kitas, o poveikis toks pats
Daugelis vartotojų nepasitiki naujais ir nežinomais vaistais, nors labai tikėtina, kad gydytojai jau buvo jiems išrašę kitos rūšies generinių vaistų, ypač tais atvejais, kai pacientai skundžiasi kokiu nors dažnu negalavimu, tokiu kaip aukštas kraujospūdis, širdies darbo ar kraujotakos sutrikimais. Originalūs ir generiniai vaistai gali skirtis savo pakuote, skirtinga tablečių spalva arba nauju, itin techniniu pavadinimu. Generinių vaistų pavadinimas dažnai yra sudarytas iš veikliosios medžiagos pavadinimo ir bendrovės pavadinimo. Pripažinto vaisto nuo aukšto kraujospūdžio generiniam preparatui nebus duodamas naujas ir dirbtinis pavadinimas. Vietoj to, generinis preparatas pasiekia rinką tokiu pavadinimu, kaip, pavyzdžiui, „Amlopin” ir jo gamintojo pavadinimas. Tačiau preparato poveikis išlieka toks pats.
Geresnis toleravimas ir lengvesnis vartojimas
Vaistų sudėtyje mediciniškai veiklios medžiagos dažnai būna tik nedidelis kiekis. Norint suteikti vaistui tam tikrą formą (pvz., tabletės) ir struktūrą, reikalingos kitos medžiagos. Šios pagalbinės medžiagos (vadinamos adjuvantais) turi būti suderinamos su veikliąja medžiaga ir palengvinti vaisto vartojimą bei toleravimą.
Šiuo požiūriu generiniai vaistai siūlo vartotojams žymių privalumų. Jie pateikiami į rinką keleriais metais vėliau po originalaus vaisto pasirodymo. Per tą laikotarpį generinių vaistų gamintojai mėgina rasti kitokių pagalbinių medžiagų derinių, kurie turėtų teigiamos įtakos veikliosios medžiagos veikimo greičiui ir vietai. Šių tyrimų dėka galima pasiekti netgi dar optimalesnio vaisto toleravimo.
Geras pavyzdys yra vaistiniai preparatai nuo reumato. Generinių preparatų gamintojai sukūrė specialią formulę, kurios dėka veiklioji medžiaga palaipsniui patenka į organizmą per tam tikrą laiką. Taigi, turime generinius preparatus nuo reumato, kurių poveikis yra toks pats, kaip ir originalių vaistų, tačiau generinius preparatus pakanka vartoti tik kartą per dieną, o ne du ar tris kartus, kaip kad paprastai vartojami originalūs vaistai. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad generinio preparato poveikis turi atitikti originalaus vaisto poveikį net ir tuo atveju, jeigu jo formulė yra pakeista.